Biohumusas

                                      SLIEKŲ PERDIRBTAS KRAIKINIS MĖŠLAS

100 % EKOLOGINĖ DIRVOŽEMĮ GERINANTI PRIEMONĖ

                                                               Biohumusas – yra sliekų perdirbtas kompostuotas galvijų mėšlas. Taip gaunamos visiškai stabilizuotos organinės trąšos, kuriose yra daug humuso. Biohumuse yra daug biologiškai aktyvių mikrooganizmų ir fermentų, didelė drėgmės sulaikymo geba, o taip pat jis turi įvairių maistingųjų elementų, kuriuos lengvai įsisavina augalai. Tręšiant augalus biohumusu, skirtingai nei mineralinėmis trąšomis, išsaugomas dirvos derlingumas (nealinamas dirvožemis), žymiai  sumažėja nitratų vaisiuose ir daržovėse. Be to, kitaip nei įprastame komposte, čia yra antibakterinių ir antigrybelinių peptidų ir šiuos kenkėjus atbaidančiųjų medžiagų.

Per sliekų žarnyną praėjusiame mėšle pagausėja kalcio, magnio, fosforo, mikroelementų ir fermentų. Mineralinės druskos įgauna lengvai augalų įsisavinamą formą. Toks biohumusas turi baktericidinių ypatybių, jo sudėtyje yra biostimuliatorių ir fermentų.  

Vaizdžiai kalbant, sliekas – pačios gamtos sukurtas unikalus biologinis ” fabrikas”. Sliekai milijonus metų nepastebimai nuolat valė Žemę nuo organinių atliekų. Sliekų prarytos augalinės, mikrobinės ir gyvulinės organinės medžiagos jų virškinimo trakte, tarsi biologiniame reaktoriuje, virsta daugeliu fiziologiškai aktyvių medžiagų, tai yra vyksta stebuklingas atliekų virsmas „auksu“. Žmogui tenkanti užduotis - plačiai panaudoti šią gamtos technologiją ir pritaikyti ją vis augančių ekologijos problemų sprendimui.

Poveikis: biohumuse esančios organinės ir mikrobiologinės medžiagos  pagerina dirvos struktūrą, didina humuso sluoksnį, pagyvina dirvožemio mikrobiologinį aktyvumą. Tinkamai naudojant biohumusą, augalų sėklos sparčiau sudygsta, daržovių daigai, svogūnėliai, šakniagumbiai, sodinukai geriau prigyja ir įsišaknija. Biohumuso veikliosios medžiagos spartina ir gausina žydėjimą, teigiamai veikia žiedpumpurinių užuomazgų (žiedynų) formavimąsi. Augalai apsaugomi  nuo lapų chlorozės ir kitų fiziologiniu ligų, jie tampa atsparesni  neigiamiems aplinkos veiksniams, galimam mechaniniam poveikiui ir pažeidimams

Rekomenduojamos naudojimo normos (konkrečios normos nustatomos pagal individualias sąlygas pasikonsultavus su agronomu – konsultantu)  

Pomidorų, agurkų, aguročių, kopūstų,  paprikos, moliūgų daigų auginimui

Žemė paruošiama sumaišant biohumusą su durpių substratu ar gruntu  santykiu 1:3-5

Morkos, svogūnai, burokėliai

Prieš sodinant ar sėjant, pavirsius padengiamas 500g/m2 biohumuso sluoksniu,  sumaišoma ir paliejama.Lauko sąlygomis  barstoma lokaliai nuo 2,0 iki 5,0 m3/ha ir įterpiama 5-8 cm gyliu.

Salotos, krapai, petražolės

Prieš sėjant  paskleistii 150-200g/m2 biohumuso, sumaišyti  su gruntu ir palaistyti.

Pomidorų ir agurkų daigai

Prieš sodinant  įberti  į duobutę 100g biohumuso ir palaistyti.

Sodinant  braškių daigus

Prieš sodinant braškių daigus, įberti 150-200 g biohumuso į kiekvieną duobutę, sumaišyti su gruntu ir palaistyti 0,2-0,3 l vandens.

Žieminiai česnakai

Prieš sodinant, įterpti į dirvą 8-10 cm gyliu 500g/m2 biohumuso.

Papildomas augalų tręšimas vegetacijos periodu

Biohumusas beriamas aplink augalą 400-500g/m2, įterpiamas į gruntą ir palaistoma.

Bulvės

 Sodinant   įterpiama lokaliai (šalia bulvės) 1,5 -2,5 m3/ha , barstant pakrikai 4 – 6 m3/ha

 

Vaismedžiai ir vaiskrūmiai

Į paruošta duobę įberti 1-2 kg biohumuso ir sumaišyti su gruntu

Kambarinės gėlės

Substatas paruošiamas sumaišant biohumusą su durpių substratu ar gruntu santykiu 1:3

 

Žieminiai, vasariniai javai, rapsai, kukurūzai

Skleidžiant pakrikai 1,5 – 3,0 m3/ha

 

Platintojas: UAB ,,Baltic Agro,,. Kreiptis į savo regiono agronomą –konsultantą. www.balticagro.lt

Gamintojas: Kooperatinė bendrovė ,,Biohumus LT,,