Gamybos technologijos

Biohumusas gaminamas trimis etapais perdirbant gyvulių mėšlą.

Biohumuso (vermikomposto) gamyba – ekologijos požiūriu saugiausias ir aplinkai palankiausias organinių atliekų perdirbimo būdas. Jo esmę sudaro žmogaus sukurto ir prižiūrimo dirvoje gyvuojančių heterotrofų (sliekų, mikroskopinių bestuburių bei mikroorganizmų) sambūrio panaudojimas. Ši technologija plačiai naudojama daugelyje šalių,  siekiant iš menkaverčių organinių atliekų gauti vertingus ir ūkiui naudingus produktus: organines trąšas biohumusą ( dar vadinamą vermikompostu). 

 

Pirmas etapas - ruošiamas substratas (maistas sliekams), kur pradinės žaliavos paruošiamos iki reikalingos kondicijos ir sumaišomi visi reikalingi komponentai. Kaip pradinė žaliava yra naudojamas galvijų kraikinis mėšlas, o papildomai iki 20 % įmašomi sausi šiaudai. Gauta masė sulaistoma vandens ir SCD Bio AgLT probiotiku mišiniu sukeliant drėgmės kieki iki 60-70%. Paskui dedamas į 1,5 m aukščio, 3 m pločio ir 6 m ilgio krūvas, kur vyksta kompostavimas(fermentacija).  Kompostavimas vyksta iki dviejų mėnesių. Komposto krūvoje oras naudojamas greičiau už vandenį. Todėl per tą laiką, masė, kuri supilta į rietuvę, permaišoma ne mažiau kaip 4 kartus. Ardančios bakterijos efektyviausiai veikia, kai kaupe temperatūra būna tarp +400 ir +700 C. Aukšta temperatūra rietuvėje – tai biologinis degimas arba oksidacijos procesas. Vėliau temperatūra ima kristi iki 300 C, vyksta sunkiai skylančių organinių medžiagų skaidymasis į patvarias medžiagas, sudarančias humusą. Krūvos toliau permaišomos ir laistomos. Temperatūrai nukritus iki 200C komposte aktyvėja pirmuonys ir smulkūs gyviai, jie smulkina ir permaišo komposto krūvos turinį. Tokiu būdu gaunamas šviežias kompostas, turintis rudą spalvą ir dirvos struktūrą. Krūvos viduje temperatūra susilygina su aplinkos. 

 

Antras darbų etapas - tai sliekų šėrimas, kai savo darbą atlieka sliekai, paversdami kompostą vienalytės struktūros, minkšta, juoda mase, maloniai kvepančia žeme.

Tai atskira patalpa, kur iš komposto yra suformuotos 10-15 cm storio 2 m pločio lysvės, kuriuose gyvena įveisti sliekai. Naudojamas kompostinis sliekas E. fetida – tai universali sliekų rūšis, šie sliekai sparčiai auga, jų gyvybinis ciklas trumpas, jie lengvai prisitaiko prie įvairiausių organinių atliekų rūšių, yra vislūs, ir todėl sliekininkystėje jiems teikiama pirmenybė. Kompostinių sliekų E. fetida auginimui dirbtinėje aplinkoje būtinos tokios sąlygos:

- gyvybinės aplinkos substrato temperatūra  –  16О - 28О C;

- gyvybinės aplinkos substrato drėgmė  – 70-80 proc. viso imlumo drėgmei;

- gyvybinės aplinkos substrato рН vertė -  nuo 5,0 iki 8,0;

- reguliarus papildymas organinėmis medžiagomis;

- gyvybinės aplinkos substrato prisotinimas deguonimi iš oro.

Jei laikomasi visų šių sąlygų, sliekai sparčiai auga ir dauginasi, suvartodami didžiausią galimą pašaro kiekį. Sliekai šeriami kas dešimt dienų, uždedant 5-7 cm storio sluoksnį komposto. Pasikeitus mikroklimatui, ar atsiradus pakankamai trikdančiai aplinkai, sliekų produktyvumas sumažėja ir jie perdirba mažesnius kiekius komposto. Sliekų prarytos augalinės, mikrobinės ir gyvulinės organinės medžiagos jų virškinimo trakte, tarsi biologiniame reaktoriuje, virsta daugeliu fiziologiškai aktyvių medžiagų, tai yra vyksta stebuklingas atliekų virsmas „auksu“. Organinės medžiagos pilnai perdirbamos  sliekų skrandyje, skyla iki amino rugščių, praturtinamos sliekų žarnyno mikroflora, fermentais, vitaminais ir kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis, kurie naikina patogeninius mikroorganizmus, piktžolių sėklas. Per parą suvartoja tiek maisto, kiek sveria patys, t. y. 1–4 g. Organizmas jo įsisavina 40 proc., o 60 proc. perdirba ir išskiria grumstelių pavidalo, kurie vadinami kaprolitais. Sliekai šeriami, kol lysvės aukštis pasiekia 0,6-0,7 m.

  

Trečias etapas - biohumuso atskyrimas ir fasavimas. Šiame etape žaliavinis biohumusas brandinamas, džiovinamas, sijojamas. Visu pirma reikia sliekus atskirti nuo gautos vermikomposto masės. Tam yra naudojamos plastikinės dėžės skylėtais dugnais. Dėžės su šviežiu pašaru sudedamos ant lysvių viršaus ir palaistomos. Sulindus sliekams į dėžes, šios nurenkamos ir taip sliekai perkeliami į naujai suformuotas lysves. Likusi masė paskleidžiama plonu sluoksniu (apie 10-15 cm) ir dienos šviesoje brandinama. Brandinimo metu sudygsta augalų sėklos ir žūva like sliekai bei jų kokonai. Tai trunka 3-4 savaites. Po to visa tai pervežama į džiovinimo ir sijojimo patalpas. Išdžiovinus mase iki 40-50 % drėgnumo, sijojama dviejų 4 mm ir 6 mm frakcijų biohumusą. Po to biohumusas yra pakuojamas į atitinkamą tarą. Biohumuso kokybė labai priklauso būtent nuo šiame etape atliktų darbų.