Javų produktyvumo didinimui ir apsaugai nuo ligų tyrimai

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro

Vėžaičių filialas

Sauso ir skysto vermikomposto ,,Ecobiohumus" panaudojimo  javų produktyvumo

DIDINIMUI IR APSAUGAI

NUO LIGŲ

tyrimai

 2012 metais vykdytų tiksliųjų lauko bandymų ir laboratorinių tyrimų

 SUTRUMPINTA

ATASKAITA

 

ĮVADAS

Biohumusas teigiamai veikia sėklų sudygimo procesus, skatina augalų intensyvesnį augimą. Ši trąša apsaugo dygstantį augalą nuo ligų, o bioaktyviosios medžiagos skatina šaknų sistemos vystimąsi, medžiagų pasisavinimą, augalas tampa stipresnis, atsparesnis ligoms ir kenkėjams. Taip pat augalai tampa ištvermingesni nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, padidėja jų atsparumas žemoms temperatūroms ir sausroms. Biohumusas pagerina dirvožemio struktūringumą ir drėgmės režimą. Visa tai įtakoja didesnį ir geresnės kokybės augalų derlių.

Lietuvos ir užsienio mokslininkų teigimu vermikompostas dažniausiai naudojamas šiltnamio daržininkystėje, dekoratyviųjų augalų tręšimui, o jo tinkamumas lauko augalų sėjomainos produktyvumui ir dirvožemio savybėms  mažai ištirtas.

Tyrimų tikslas – tiksliaisiais lauko ir laboratoriniais metodais ištirti ir įvertinti ekologinės organinės trąšos –  biohumuso įtaką javų produktyvumui, derliaus kokybei bei nustatyti poveikį dirvožemio agrocheminėms savybėms.

Tyrimų uždaviniai:

1. Nustatyti javų derlių, kurių auginimui buvo panaudotos skirtingos biohumuso normos.

2. Nustatyti vermikomposto (biohumuso) įtaką javų grūdų kokybiniams rodikliams.

3. Nustatyti vermikomposto (biohumuso)  įtaką javų fitometriniamas rodikliams.

4. Nustatyti vermikomposto (biohumuso)  poveikį dirvožemio agrocheminėms savybėms.

5. Įvertinti vermikomposto (biohumuso) įtaką javų varpų ligotumui.

2.  Tyrimo vieta ir objektas

Tyrimo vieta: tyrimas atliktas 2012 metais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Vėžaičių filialo sėjomaininiame lauke (Vakarų Lietuva, Pajūrio žemumos rytinis pakraštys 55°43'N, 21°27'E).

Tyrimo objektas: (biohumuso) vermikomposto (sausas ir skystas), kurio cheminė sudėtis pateikta 1 lentelėje:

1 lentelė. Sauso vermikomposto (biohumuso) cheminė sudėtis, 2012 m.

Rodikliai

pHKCl 

Nbendrasis

P

K

 

mg kg-1

7,8

19156

4084

14836

 2.2. Tyrimo sąlygos

Tyrimo sąlygos: Vakarų Lietuvos teritorija, pajūrio žemuma priklauso Pajūrio žemumos kadastriniam rajonui ir Vakarų Žemaitijos plynaukštės nepasotintųjų balkšvažemių priesmėlių ir priemolių dirvožeminiam rajonui. Čia vyrauja (59,4%) iš prigimties rūgštūs glėjiški nepasotintieji balkšvažemiai ir išplautžemiai.

Vermikomposto įtakos javams įvertinimui buvo atliekami du bandymai:

 I bandymas „Sauso vermikomposto (biohumuso)  poveikio tyrimas vasarinių miežių produktyvumui ir dirvožemio savybėms“,

II bandymas „Skysto vermikomposto (biohumuso) poveikio tyrimas žieminių kviečių produktyvumui ir grūdų kokybei“.

Pirmojo bandymo dirvožemis:

2 lentelė. Dirvožemio cheminė charakteristika 2010 m. rudenį (Repšienė ir kt., 2011)

Agrocheminis rodiklis

Vidurkis ir nukrypimas nuo vidurkio x ± Sx

Variacijos koeficientas

V %

pHKCl

5,3 ± 0,11

5,24

Nbendr., %

0,14 ± 0,001

0,13

Corg. %

1,32 ± 0,02

3,64

Judrusis P2O5, mg kg-1

151 ± 3,61

5,86

Judrusis K2O, mg kg-1

144 ± 6,01

10,25

Mainų Ca, mg kg-1

1397 ± 33,5

5,88

Mainų Mg, mg kg-1

191 ± 18,5

23,64

Fe

1169 ± 15,02

3,15

Cu

2,14 ± 0,032

3,73

Zn

0,64 ± 0,048

18,55

Šių cheminių savybių atžvilgiu bandymo dirvožemis pakankamai homogeniškas, nes variacijos koeficientas svyruoja neplačiame intervale nuo 0,13 iki 10,25, išskyrus mainų Mg (V% = 23,64) ir judrųjį Zn (V% = 18,55) (Repšienė ir kt., 2011).

Įrengiant antrąjį bandymą, taip pat imti dirvožemio ėminiai agrocheminei charakteristikai iš kiekvieno pakartojimo. Sudarytuose dirvožemio jungtiniuose kiekvieno pakartojimo ėminiuose nustatyta: pHKCl, judrieji P2O5, K2O, Ca, Mg, Nbendr., Corg..

3 lentelė. Dirvožemio cheminė charakteristika prieš įrengiant II bandymą „Skysto vermikomposto poveikio tyrimas žieminių kviečių produktyvumui ir grūdų kokybei“ 2012 m.

Agrocheminis rodiklis

Vidurkis ir nukrypimas nuo vidurkio x  ± Sx

Variacijos koeficientas

(V %)

pHKCl

5,7 ± 0,15

4,44

Nbendr., %

0,120 ± 0,001

6,95

Corg. %

1,270 ± 0,020

2,75

Judrusis P2O5, mg kg-1

109 ± 9,29

14,76

Judrusis K2O, mg kg-1

185 ± 10,35

9,67

Judrusis Ca, mg kg-1

1589 ± 52,85

5,76

Judrusis Mg, mg kg-1

171 ± 6,64

6,71

Pagal šias chemines savybes bandymo dirvožemis pakankamai homogeniškas, nes variacijos koeficientas svyruoja neplačiame intervale nuo 2,75 iki 14,76.

I bandymo tyrimo schema

  1. Kontrolinis variantas – vermikompostu netręšta
  2. Tręšta 0,25 t ha-1 vermikomposto;
  3. Tręšta 0,5 t ha-1 vermikomposto
  4. Tręšta 1,0 t ha-1 vermikomposto;
  5. Tręšta 1,5 t ha-1 vermikomposto;
  6. Tręšta mineralinėmis trąšomis.

Laukas kuriame rengtas bandymas buvo sekliai suartas ir germinuotas. Išmatuoti bandymo laukeliai. Sėti vasariniai miežiai ‘Luokė‘ 200 kg ha-1 sėklų. Priešsėlis buvo žieminiai kviečiai „Širvinta“.

Nuėmus vasarinių miežių derlių, buvo imami dirvožemio ėminiai agrocheminiams pokyčiams įvertinti. Dirvožemio ėminiai buvo paimti iš ariamojo sluoksnio (0-20 cm) 1, 3, 5 ir 6 varianto kiekvieno pakartojimo varianto. Juose nustatyta: pHKCl, Nbendr., Corg., P2O5 ir K2O, Ca, Mg, Fe, Cu, Zn. Dirvožemio analizės atliktos LAMMC Agrocheminių tyrimų centre.

 II bandymas „Skysto vermikomposto ,,Ecobiohumus'' poveikio tyrimas žieminių kviečių produktyvumui ir grūdų kokybei“

 1. Kontrolė

2. Vermikomposto tirpalu purkšta per lapus 2 kartus: vegetacijos pradžia  BBCH 22-23 ir stiebo augimas bamblėjimas BBCH 33-37

3. Vermikomposto tirpalu purkšta per lapus 3 kartus: vegetacijos pradžia BBCH 22-23; stiebo augimas bamblėjimas BBCH 33-37 ir plaukėjimas BBCH 51-61

Prieš žieminių kviečių sėją dirva buvo sekliai suarta, germinuota. Bandymų plotas mineralinėmis trąšomis netręštas. Sėjai naudoti žieminių kviečių ‘Ada‘ grūdai. Sėklos norma – 4-5 mln. ha-1 daigių sėklų. 220 kg ha-1.

Vegetacijos laikotarpiu atliktas tręšimas skystu vermikompostu (biohumusu). Vermikomposto (biohumuso) tirpalas išpurkštas ant kviečių augalų skirtinguose jų vystymosi tarpsniuose  (BBCH) pagal tyrimo schemą.

*BBCH (Biologische Bundesanstalt, Bundessortenamt and CHemical industry) išplėstinė skalė naudojama daugeliui augalų rūšių vienodais kodais apibūdinti panašius fenologinius vystymosi tarpsnius.

Atliktų darbų grafikas:

  1. Pasėti vasariniai miežiai 2012 04 19
  2. Suskaičiuoti sudygę vasariniai miežiai  – 2012 04 14
  3. Purškimas skystu vermikompostu 2012 05 15, 05 31, 06 15.
  4. Vasarinių miežių rovimas biometrinių analizių atlikimui 2012 08 14
  5. Nuimtas vasarinių miežių derlius 2010 08 18.

Javų vystymosi tarpsniai pateikti lentelėje.

5 lentelė. Vasarinių miežių vystymosi tarpsniai

Augalo vystymosi tarpsnis (pagal BBCH skalę)

Data

1. Sėja                                                                       (BBCH 00)

2012 04 19

2. Sudygimas, pirmo lapo pasirodymas                   (BBCH 09-10)

2012 04 30

3. Pirmo ar antro lapo išsiskleidimas                       (BBCH 11-12)

2012 05 07

4. Antro ar trečio lapo išsiskleidimas                      (BBCH 12-13)

2012 05 14

5. Krūmijimasis (pirmas šoninis ūglis)                    (BBCH 21)

2015 05 22

6. Krūmijimasis (keturi šoniniai ūgliai)                   (BBCH 24)

2012 06 04

7. Bamblėjimas (antrasis bamblys)                          (BBCH 32)

2012 06 11

8. Paskutiniojo lapo vamzdelėjimas  ir žiedyno

    pasirodymas                                                         (BBCH 39-53)

 

2012 06 18

9. Žiedyno pasirodymas                                          (BBCH 57- 59)

2012 06 25

10. Žydėjimas                                                          (BBCH 60-69)

2012 07 02

11. Ankstyvoji  pieninė branda                                (BBCH 71-72)

2012 07 09

12. Vidurinioji pieninė branda                                 (BBCH 75)

2012 07 16

13. Vaškinė branda                                                  (BBCH 83-85)

2012 07 30

14. Vaškinė branda                                                  (BBCH 85)

2012 08 06

15. Vaškinė branda                                                  (BBCH 89)

2012 08 16

3. TYRIMO REZULTATAI

 3.1. Sauso vermikomposto "Biohumusas" poveikis vasarinių miežių produktyvumui

ir dirvožemio savybėms

 3.1.1. Vasarinių miežių derlių formuojantys elementai

 Vasariniai miežiai auginti vermikomposto (biohumuso)  poveikio metais, t.y., kai dalį maistinių medžiagų jau buvo sunaudoję praeitais metais auginti žieminiai kviečiai. Vasariniai miežiai pasėti balandžio 19 d. sudygo per 11 dienų, t.y. optimaliais terminais. Sėkla dygsta ilgiau jei pasėjama į šlapią, šaltą dirvą.

Analizuojant fitometrinių tyrimų duomenis matyti, kad 0,25 ir 0,5 t ha-1  sauso vermikomposto (biohumuso) normos didino bendrą stiebų skaičių 13,5 ir 12,5 (8 lentelė).  

Svarbus gausaus derliaus rodiklis yra produktyvių stiebų skaičius ploto vienete. Vidutiniais duomenimis, didesnis (318,7 ir 308,0 vnt. m-2) produktyvių stiebų skaičius nustatytas naudojant 0,25 ir 0,5 t ha-1 vermikomposto normas ir lyginant su kontroliniu variantu skirtumas sudarė 12,7 ir 9,0 % (8 lentelė). 

 8 lentelė. Vasarinių miežių stiebų skaičius, vnt. m-2

Vėžaičiai, 2012 m.

Vermikomposto norma

Stiebų skaičius

Bendras

Produktyvūs

Neproduktyvūs

1. Vermikompostu netręšta

320,0

282,7

37,3

2. Tręšta 0,25 t ha-1 vermikomposto

363,3

318,7

44,7

3. Tręšta 0,5 t ha-1 vermikomposto

360,0

308,0

52,0

4. Tręšta 1,0 t ha-1 vermikomposto

314,0

260,7

53,3

5. Tręšta 1,5 t ha-1 vermikomposto

294,0

230,0

64,0**

6. Tręšta mineralinėmis trąšomis

335,3

276,0

59,3

R05

61,774

51,894

26,175

3.1.2. Vasarinių miežių grūdų derlius.

Esant 1000-čio grūdų masei didesnei, dažniausiai ir grūdų derlius būna didesnis (Mašauskienė ir kt. 2001). Vidutiniais duomenimis, didžiausi (2,07-1,99 t ha-1) miežių grūdų derliai gauti kai jų priešsėlis 2010m. buvo tręštas  0,5 ir 1,0 t ha-1 vermikomposto (biohumuso) (11 lentelė). Lyginant su kontroliniu variantu grūdų derliaus skirtumas sudarė 21,0 ir 16,0 %.

11 lentelė. Vasarinių miežių grūdų derlius, t ha-1, Vėžaičiai, 2012 m.

Variantas

Derlius

Derliaus priedas, palyginus su netręštu variantu

t ha-1 

%

1. Vermikompostu netręšta

1,71

2. Tręšta 0,25 t ha-1 vermikomposto

1,94

0,23

112

3. Tręšta 0,5 t ha-1 vermikomposto

2,07

0,36

121

4. Tręšta 1,0 t ha-1 vermikomposto

1,99

0,28

116

5. Tręšta 1,5 t ha-1 vermikomposto

1,58

-0,14

92

6. Tręšta mineralinėmis trąšomis

1,94

0,23

113

R05

0,477

3.1.3. Sauso vermikomposto (biohumuso) poveikis dirvožemio savybėms

Sauso vermikomposto (biohumuso)  tyrimo dirvožemio agrocheminių analizių duomenys pateikti 12-13 lentelėse.

Atlikus dirvožemio analizes, po miežių derliaus nuėmimo, nustatytas esminis padidėjimas bendrojo azoto iki 0,135 %, ir judriojo magnio iki 232,3, o judriojo kalcio padidėjimo tendencija laukeliuose tręštuose 1,5 t ha-1 vermikomposto (biohumuso), palyginus su netręštais (12 lentelė).

12 lentelė. Sauso vermikomposto poveikis dirvožemio agrocheminiams rodikliams

Vėžaičiai, 2012 m.

Variantas

pHKCl

Judrusis P2O5,

mg kg-1

Judrusis K2O,

mg kg-1

Bendrasis N, %

Organinė C, %

Judrusis

Ca,

mg kg-1

Judrusis

Mg,

mg kg-1

Netręšta vermikompostu

5,4

172,0

148,3

0,125

1,293

1432

205,7

Tręšta 0,5 t ha-1 vermikomposto

5,5

170,3

149,2

0,124

1,280

1455

211,3

Tręšta 1,5 t ha-1 vermikomposto

5,4

174,3

150,5

0,135*

1,257

1470

232,3*

Tręšta mineralinėmis trąšomis

5,5

178,7

153,5

0,128

1,263

1460

219,5

R05

0,119

10,959

7,942

0,0085

0,0758

83,218

20,881

3.2. Skysto vermikomposto ,,Ecobiohumus" poveikis žieminių kviečių produktyvumui

ir grūdų kokybei

3.2.1. Žieminių kviečių grūdų derlių formuojantys elementai

Analizuojant fitometrinių tyrimų duomenis matyti, kad papildomas purškimas didino žieminių kviečių bendrą stiebų skaičių nuo 1,0 iki 3,5 (14 lentelė).  

Vidutiniais duomenimis, kontroliniame variante produktyvių stiebų nustatyta 434,7 vnt. m-2). Vegetacijos metu papildomai purškiant 2 kartus produktyvių stiebų nustatyta 2,9 %, o purškiant 3 kartus – 5,2 %  daugiau lyginant su kontroliniu variantu (14 lentelė). 

14 lentelė. Žieminių kviečių stiebų skaičius, vnt. m-2

Vėžaičiai, 2012 m.

Papildomas purškimas vermikompostu

Stiebų skaičius

Bendras

Produktyvūs

Neproduktyvūs

1. Vermikompostu nepurkšta

454,0

434,7

19,3

2. Purkšta 2 kartus

458,7

447,3

11,3

3. Purkšta 3 kartus

470,0

457,3

12,7

R05

71,841

69,226

6,554

Neproduktyvių stiebų skaičius buvo mažas ir įvairavo nuo 11,3 iki 19,3 vnt. m-2  (14 lentelė). Mažiausiai jų rasta žieminiuose kviečiuose, kur naudotas papildomas purškimas ir buvo daugiausiai produktyvių stiebų.

Panaudotos priemonės lėmė nevienodą kviečių stiebo ir varpos ilgį bei grūdų skaičių varpoje. Vidutiniais tyrimo duomenimis, papildomai vegetacijos metu tręšiant 2 kartus kviečių stiebo ilgis nustatytas 5,8 %, o tręšiant 3 kartus – 4,1 %  ilgesnis nei kontrolinio varianto, tačiau esminių skirtumų nenustatyta. Kviečių varpos ilgiui papildomas tręšimas įtakos neturėjo. Varpos ilgis įvairavo 6,13-6,47 cm ribose (15 lentelė).

Kviečių grūdų skaičius varpoje kontroliniame variante nustatytas 31,5 vnt. Papildomai vegetacijos metu tręšiant 2 kartus grūdų skaičius nustatytas 7,2 %, o tręšiant 3 kartus gauti esminiai skirtumai, t.y. 11,1 %  daugiau nei kontroliniame variante (15 lentelė).

 15 lentelė. Žieminių kviečių stiebo ir varpos ilgis, grūdų skaičius varpoje

Vėžaičiai, 2012 m.

Papildomas purškimas vermikompostu

Stiebo ilgis,

cm

Varpos ilgis,

cm

Grūdų skaičius varpoje, vnt.

1. Vermikompostu nepurkšta

82,7

6,23

31,5

2. Purkšta 2 kartus

87,5

6,13

33,7

3. Purkšta 3 kartus

86,1

6,47

35,0*

R05

5,279

0,539

2,657

Panaši tendencija nustatyta analizuojant žieminių kviečių 1000-čio grūdų masės duomenis (16 lentelė). Papildomai tręšiant 2 kartus 1000-čio grūdų masė nustatyta 2,0 %, o tręšiant 3 kartus gauti esminiai skirtumai, t.y. 3,0 %  didesnė nei kontroliniame variante.

16 lentelė. Žieminių kviečių 1000 grūdų masė, g

Vėžaičiai, 2012 m.

Papildomas purškimas vermikompostu

Masė, g

Priedas palyginus su nepurkštu variantu

g 

%

1. Vermikompostu nepurkšta

35,2

2. Purkšta 2 kartus

36,0

0,81

102

3. Purkšta 3 kartus

36,4*

1,14

103

R05

0,967

3.2.2. Žieminių kviečių grūdų derlius

Esant 1000-čio grūdų masei didesnei, dažniausiai ir grūdų derlius būna didesnis (Mašauskienė ir kt. 2001). Vidutiniais duomenimis, didžiausi (4,27-4,42 t ha-1) kviečių grūdų derliai gauti kai kviečiai papildomai tręšti vermikompostu (17 lentelė). Papildomas tręšimas 2 kartus derlių padidino 0,38 t ha-1, o 3 kartus – 0,53 t ha-1.

17 lentelė. Žieminių kviečių grūdų derlius, t ha-1

Vėžaičiai, 2012 m.

Papildomas purškimas vermikompostu

Derlius

Derliaus priedas palyginus

su nepurkštu variantu

t ha-1 

%

1. Vermikompostu nepurkšta

3,89

2. Purkšta 2 kartus

4,27

0,38

110

3. Purkšta 3 kartus

4,42

0,53

114

R05

1,002

3.2.3. Žieminių kviečių grūdų kokybė

Visų variantų grūdų drėgnis buvo panašus (14,2–14,9%) (18 lentelė). Ar grūdai laikomi maistiniais, ar pašariniais sprendžiama pagal šiuos kviečių standarto LST 1524:2003 rodiklius: baltymų kiekį, sedimentaciją, glitimo kiekį ir kritimo skaičių.

18 lentelė. Papildomo tręšimo vermikompostu poveikis žieminių kviečių grūdų kokybei

Vėžaičiai, vidutiniai duomenys, 2012 m. 

Papildomas purškimas vermikompostu 

Drėgmė

Baltymai

Krakmolas

Sedimentacija

Glitimas

Kritimo skaičius

%

%

%

ml cm-3

%

s

Vermikompostu nepurkšta

14,7

10,5

70,0

30,0

21,4

259

Purkšta 2 kartus

14,4

11,2*

69,0

33,5*

23,4*

300*

Purkšta 3 kartus

14,3

11,0

69,7

32,5

22,8

301*

R05

0,175

0,699

0,827

3,296

0,169

25,759

 Krakmolo kiekis grūduose svyravo 68,1-70,7%. Literatūroje nurodoma, jei baltymų grūdai sukaupia daugiau, tai krakmolo sukaupia mažiau (Butkutė, Cecevičienė, 2009). Panašios tendencijos pastebėtos ir mūsų tyrime. Esminių skirtumų tarp variantų negauta.

Kontrolinio varianto grūdų sedimentacijos rodiklis įvairavo 28,5–31,3 ml cm-3 ribose. Iš esmės didesnis (33,5 ml cm-3 ) sedimentacijos kiekis nustatytas kai kviečiai papildomai tręšti vermikompostu du kartus. Pagal sedimentacijos rodiklį visų variantų grūdai priskiriami II klasei.

Glitimo kiekis kontrolinio varianto grūduose  kito nuo 20,7 iki 21,8 %. Iš esmės didesnis (23,4%) sedimentacijos kiekis nustatytas kai kviečiai buvo papildomai tręšti vermikompostu du kartus. Pagal maistinių grūdų kokybinius reikalavimus 2 varianto kviečių grūdai atitiko II klasei.

Kritimo skaičius yra vienas iš kokybės rodiklių, kuriam neigiamos įtakos turi lietingi orai. Iš grūdų, kurių kritimo skaičius mažesnis nei 200 sekundžių geros duonos iškepti neįmanoma.

3.2.4. Žieminių kviečių varpų ligotumas

Kaip rodo tyrimo duomenys, ant žieminių kviečių varpų buvo išplitusios dviejų rūšių ligos: varpų septoriozė (sukėlėjas lyt. st. Phaeosphaeria nodorum (E. Müll.) Hejdar., sin. Septoria nodorum (Berk.) Berk. In Berk. & Broome) ir varpų fuzariozė (sukėlėjas Fusarium spp.). Tačiau išsivystymas - neintensyvus, nežymiai intensyviau pasireiškė varpų septoriozė (19 lentelė). Šių ligų sukėlėjai aptikti daugiausia ant varpažvynių, kai kur – ant varpų stagarėlių, pažeistų grūdų aptikta negausiai. Akivaizdu, kad minėtos ligos pradėjo plisti gana vėlyvoje kviečių vystymosi stadijoje, ligų sukėlėjų grybiena daugeliu atvejų į grūdus nespėjo peraugti.

19 lentelė. Papildomo tręšimo vermikompostu poveikis žieminių kviečių varpų ligotumui

Vėžaičiai, 2012 m.

Papildomas purškimas vermikompostu 

Varpų septoriozė

Varpų fuzariozė

Išplitimas

(pažeista varpų, %) 

Intensyvumas

(pažeistas varpų plotas, %)

Išplitimas

(pažeista varpų, %)

Intensyvumas

(pažeistas varpų plotas, %)

Vermikompostu nepurkšta

65,0

2,20

26,0

0,55

Purkšta 2 kartus

60,0

2,05

25,0

0,52

Purkšta 3 kartus

62,0

1,85

28,0

0,60

Preliminarios Išvados

 Vakarų Lietuvos klimato sąlygomis moreninio priemolio Nepasotintojo Balkšvažemio cheminių savybių ir javų produktyvumo pokyčiai priklausė nuo vermikomposto panaudojimo būdo:

1.1. Poveikio metais didžiausi miežių grūdų derliai gauti kai kviečiai buvo tręšti  0,5 ir 1,0 t ha-1 vermikomposto.

1.2. Poveikio metais dirvožemyje nustatytas esminis padidėjimas bendrojo N iki 0,135 %, ir judriojo Mg iki 232,3, o judriojo Ca padidėjimo tendencija laukeliuose tręštuose 1,5 t ha-1 vermikomposto (biohumuso), palyginus su netręštais. Visais atvejais sunkiųjų metalų (Cr, Cd, Pb, Ni, Cu, Zn, Mn, Fe) kiekiai neviršijo leidžiamų koncentracijų (DLL).  

2.1. Papildomas tręšimas skystu vermikompostu 3 kartus esminės įtakos turėjo žieminių kviečių grūdų skaičiui varpoje ir 1000-čio grūdų masei, o neesminės, bet teigiamos įtakos – bendram, produktyvių ir neproduktyvių stiebų skaičiui, varpos ilgiui. Žieminių kviečių grūdų derlių papildomas tręšimas skystu vermikompostu 2 kartus didino 10 %, o papildomas tręšimas 3 kartus – 14 %.

2.2 Žieminių kviečių grūduose baltymų, sedimentacijos, glitimo kiekiui ir kritimo skaičiui teigiamą reikšmę turėjo papildomas purškimas du kartus vegetacijos metu.

2.3. Žieminių kviečių varpų ligotumui skirtingas papildomas tręšimas skystu vermikompostu nustatyta teigiama tendencija, kad papildomai tręšiant 3 kartus varpų septariozės intensyvumas buvo mažesnis.