Organinių trąšų vermikomposto įtaka žieminių kviečių produktyvumui ir dirvožemio savybėms
2010-2011 metais vykdytų tiksliųjų lauko bandymų ir laboratorinių tyrimų
Ataskaita (sutrumpinta)
Darbo vadovas: dr. Regina Repšienė
LAMMC Vėžaičių filialo
Rūgščių dirvožemių ir augalininkystės tyrimų skyriaus
vyr. mokslo darbuotoja
Vėžaičiai, Gargždų 29, Klaipėdos r., tel.: 846458233,
el. paštas: regina@vezaiciai.lzi.lt
Tyrimų vykdytojai: dr. Regina Skuodienė
LAMMC Vėžaičių filialo
Rūgščių dirvožemių ir augalininkystės tyrimų skyriaus
vyr. mokslo darbuotoja
Vėžaičiai, Gargždų 29, Klaipėdos raj., tel.: 846458233,
el. paštas: rskuod@vezaiciai.lzi.lt
dr. Regina Repšienė
dr. Danutė Karčauskienė
LAMMC Vėžaičių filialo direktorė
Rūgščių dirvožemių ir augalininkystės tyrimų skyriaus
vyr. mokslo darbuotoja
Vėžaičiai, Gargždų 29, Klaipėdos raj., tel.: 846458233,
el. paštas: danuteo@vezaiciai.lzi.lt
ĮVADAS
Biohumusas teigiamai veikia sėklų sudygimo procesus, skatina augalų intensyvesnį augimą. Ši trąša apsaugo dygstantį augalą nuo ligų, o bioaktyviosios medžiagos skatina šaknų sistemos vystimąsi, medžiagų pasisavinimą, augalas tampa stipresnis, atsparesnis ligoms ir kenkėjams. Taip pat augalai tampa ištvermingesni nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, padidėja jų atsparumas žemoms temperatūroms ir sausroms. Biohumusas pagerina dirvožemio struktūringumą ir drėgmės režimą, skirtingai negu tręšiant mineralinėmis trąšomis, nealina dirvožemio humusinio sluoksnio. Visa tai įtakoja didesnį ir geresnės kokybės augalų derlių.
Tyrimo schemos
Sauso biohumuso poveikio tyrimas žieminių kviečių produktyvumui ir dirvožemio savybėms.
Tyrimas įrengtas tiksliųjų lauko bandymų (mikrolaukelių (1´1 m) metodu, šešiais pakartojimais:
Laukas kuriame rengiamas bandymas buvo sekliai suartas ir germinuotas. Tręšimui naudotas biohumusas (0,25 – 1,5 t ha-1) 2 – 5 variantai ir mineralinės trąšos (N30P60K90) – 6 variantas. Pagal tyrimo schemą biohumusas įterptas lokaliai į sėjos eilutes kartu su sėkla, mineralinės trąšos išbarstytos pakrikai ir įterptos sekliai (0-8 cm gyliu). Į sėjos eilutes įterpto biohumuso (45 % drėgnumo) kiekis pateiktas svoriu – t ha-1 ir tūriu – l ha-1 (4b lentelė). Sėti nebeicuoti (cheminiu pesticidu) žieminiai kviečiai ‘Širvinta‘ 4-5 mln. ha-1 daigių sėklų.
4b lentelė. Biohumuso 45 % drėgnumo įterpiamas kiekis (svoriu ir tūriu)
biohumuso svoris |
biohumuso tūris |
0,25 t ha-1 |
0,36 m3 |
0,5 t ha-1 |
0,71 m3 |
1,0 t ha-1 |
1,42 m3 |
1,5 t ha-1 |
2,13 m3 |
TYRIMO REZULTATAI
3.1. Sauso biohumuso poveikis žieminių kviečių produktyvumui.
Biologinės žieminių kviečių analizės atliktos rudenį, pavasarį ir prieš derliaus nuėmimą. Po nepalankios žiemos peržiemojo nuo 70,8 iki 73,9 % žieminių kviečių augalų. Vidutiniais duomenimis, didžiausias (257,0 vnt. m-2) produktyvių stiebų skaičius nustatytas tręšiant 0,5 t ha-1 biohumuso. Vidutiniais duomenimis, didžiausi kviečių grūdų derliai gauti kai kviečiai tręšti 0,5 t ha-1 biohumuso. Lyginant su kontroliniu lauku (biohumusu netręšta) derlius dvigubai didesnis, o lyginant su lauku tręštu mineralinėmis N30P60K90 trąšomis - 10% didesnis.
3.3. Biohumuso poveikis grūdų kokybei.
Sauso biohumuso tyrimo duomenimis, grūdų drėgnis buvo nuo 12,7 iki 13,5 % .
Kviečių grūduose baltymų kiekis kito nuo 12,6 iki 13,5 %. Atitiko II superkamų kviečių grūdų klasę.
Krakmolo kiekis grūduose svyravo 67,1-67,9 %. Jei baltymų grūdai sukaupia daugiau, tai krakmolo sukaupia mažiau.
Sedimentacijos rodiklis įvairavo 38,3-43,9 ml cm-3 ribose. Pagal sedimentacijos rodiklį miltų kepimo savybės yra geros.
Priklausomai nuo meteorologinių ir mitybos sąlygų glitimas kito nuo 21,3 iki 23,7 %. Pagal maistinių grūdų kokybinius reikalavimus tik tręšiant 0,5 t ha-1 kviečių grūdai atitiko II klasei.
Kritimo skaičius yra vienas iš kokybės rodiklių, kuriam neigiamos įtakos turi lietingi orai. Derlius buvo nuimtas lietingu laikotarpiu, tik tręšiant 0,5 t ha-1 ir 1,0 t ha-1 kritimo skaičius atitiko reikalavimus. Iš grūdų, kurių kritimo skaičius mažesnis nei 200 sekundžių geros duonos iškepti neįmanoma.
Biohumuso poveikis žieminių kviečių grūdų kokybei
Vėžaičiai, 2011 m.
Variantas |
Drėgmė |
Baltymai |
Krakmolas |
Sedimentacija |
Glitimas |
Kritimo skaičius |
% |
% |
% |
ml cm-3 |
% |
s |
|
Sauso biohumuso tyrimas |
||||||
1 var. (kontrolė) |
13,5 |
12,9 |
67,2 |
40,6 |
22,6 |
193 |
13,4 |
13,1 |
67,7 |
39,2 |
23,2 |
|
|
3 var. 0,5 t ha-1 |
12,7 |
13,5 |
67,2 |
43,7 |
23,7 |
215 |
12,7 |
13,3 |
67,9 |
42,1 |
23,4 |
|
|
4 var. 1,0 t ha-1 |
12,9 |
12,9 |
67,7 |
39,5 |
22,3 |
263 |
12,9 |
13,1 |
67,5 |
40,5 |
22,5 |
|
|
6 var. N30 P60 K90 0,51 t ha-1 |
13,1 |
13,5 |
67,1 |
43,9 |
23,3 |
189 |
13,2 |
13,2 |
67,3 |
41,4 |
22,7 |
|
1 tonos biohumuso kaina– 995 Lt; 1 tonos mineralinių trąšų kaina – 1500 Lt ( be PVM).
Preliminarios Išvados.
Vakarų Lietuvos klimato sąlygomis moreninio priemolio Nepasotintojo Balkšvažemio cheminių savybių ir žieminių kviečių produktyvumo pokyčiai priklausė nuo biohumuso panaudojimo būdo:
1. Sauso biohumuso skirtingos normos kviečių biometriniams rodikliams (sudygusių augalų skaičiui, augalo aukščiui, šaknų skaičiui, stiebo ir varpos ilgiui) įtakos neturėjo. Produktyvių stiebų skaičių labiausiai didino 0,5 t ha-1 biohumuso norma. Grūdų skaičiui varpoje palankiausia tręšimo norma buvo 1,5 t ha-1 biohumuso. Didžiausia 1000-čio grūdų masė nustatyta, kai tręšta 1,0 t ha-1 biohumuso, o didžiausi kviečių grūdų derliai gauti kai kviečiai tręšti 0,5 t ha-1 biohumuso. Lyginant su kontroliniu lauku (biohumusu netręšta) derlius dvigubai didesnis, o lyginant su lauku tręštu 0,51 t ha-1mineralinėmis N30P60K90 trąšomis - 10% didesnis.
2. Žieminių kviečių grūduose baltymų, sedimentacijos ir glitimo kiekiui teigiamą reikšmę turėjo tręšimas sausu biohumusu. Pagal maistinių grūdų kokybinius reikalavimus atitiko II arba III superkamų kviečių grūdų klasei.
3. Sauso biohumuso norma (1,5 t ha-1) įterpta lokaliai, dirvožemyje nežymiai padidino judriojo K2O, bendrojo N, bendrosios C bei mainų Ca ir mainų Mg kiekius. Kitiems tirtiems agrochemimiams rodikliams – judriajam P2O5 bei judriesiems Fe, Cu ir Zn – įtakos nenustatyta