Kviečių produktyvumo tyrimai

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro 

vėžaičių filialas

 Organinių trąšų vermikomposto įtaka žieminių kviečių produktyvumui ir dirvožemio savybėms

 2010-2011 metais vykdytų tiksliųjų lauko bandymų ir laboratorinių tyrimų

Ataskaita (sutrumpinta)

 

Darbo vadovas:             dr. Regina Repšienė

                                        LAMMC Vėžaičių filialo

                                        Rūgščių dirvožemių ir augalininkystės tyrimų skyriaus

                                        vyr. mokslo darbuotoja

                                        Vėžaičiai, Gargždų 29, Klaipėdos r., tel.: 846458233,

                                        el. paštas: regina@vezaiciai.lzi.lt 

Tyrimų vykdytojai:      dr. Regina Skuodienė

                                        LAMMC Vėžaičių filialo

                                        Rūgščių dirvožemių ir augalininkystės tyrimų skyriaus

                                        vyr. mokslo darbuotoja 

                                        Vėžaičiai, Gargždų 29, Klaipėdos raj., tel.: 846458233,

                                        el. paštas: rskuod@vezaiciai.lzi.lt

                                         dr. Regina Repšienė

                                         dr. Danutė Karčauskienė

                                        LAMMC Vėžaičių filialo direktorė

                                        Rūgščių dirvožemių ir augalininkystės tyrimų skyriaus

                                        vyr. mokslo darbuotoja

                                        Vėžaičiai, Gargždų 29, Klaipėdos raj., tel.: 846458233,

                                        el. paštas: danuteo@vezaiciai.lzi.lt

 ĮVADAS

 Biohumusas teigiamai veikia sėklų sudygimo procesus, skatina augalų intensyvesnį augimą. Ši trąša apsaugo dygstantį augalą nuo ligų, o bioaktyviosios medžiagos skatina šaknų sistemos vystimąsi, medžiagų pasisavinimą, augalas tampa stipresnis, atsparesnis ligoms ir kenkėjams. Taip pat augalai tampa ištvermingesni nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, padidėja jų atsparumas žemoms temperatūroms ir sausroms. Biohumusas pagerina dirvožemio struktūringumą ir drėgmės režimą, skirtingai negu tręšiant mineralinėmis trąšomis, nealina dirvožemio humusinio sluoksnio. Visa tai įtakoja didesnį ir geresnės kokybės augalų derlių.

 Tyrimo schemos

 Sauso biohumuso poveikio tyrimas žieminių kviečių produktyvumui ir dirvožemio savybėms.

 Tyrimas įrengtas tiksliųjų lauko bandymų (mikrolaukelių (1´1 m) metodu, šešiais pakartojimais:

  1. Kontrolinis variantas – biohumusu netręšta
  2. Tręšta 0,25 t ha-1 biohumuso;
  3. Tręšta 0,50 t ha-1 biohumuso + purškimas skystu biohumusu 1 kartas BBCH 22-23;
  4. Tręšta 1,00 t ha-1 biohumuso;
  5. Tręšta 1,50 t ha-1 biohumuso;
  6. Tręšta 0,51 t ha-1  mineralinėmis trąšomis N30 – 90 kg ha-1;  P60 – 360 kg ha-1; K90 – 58 kg ha-1 + purškimas karbamido tirpalu po 15 kg ha-1 .

 Laukas kuriame rengiamas bandymas buvo sekliai suartas ir germinuotas. Tręšimui naudotas biohumusas (0,25 – 1,5 t ha-1) 2 – 5 variantai ir mineralinės trąšos (N30P60K90) – 6 variantas. Pagal tyrimo schemą biohumusas įterptas lokaliai į sėjos eilutes kartu su sėkla, mineralinės trąšos išbarstytos pakrikai ir įterptos sekliai (0-8 cm gyliu). Į sėjos eilutes įterpto biohumuso (45 % drėgnumo) kiekis  pateiktas svoriu – t ha-1 ir tūriu – l ha-1 (4b lentelė). Sėti nebeicuoti (cheminiu pesticidu) žieminiai kviečiai ‘Širvinta‘ 4-5 mln. ha-1 daigių sėklų.

 4b lentelė. Biohumuso 45 % drėgnumo įterpiamas kiekis (svoriu ir tūriu)

biohumuso svoris

biohumuso tūris

0,25 t ha-1

0,36 m3

0,5 t ha-1

0,71 m3

1,0 t ha-1

1,42 m3

1,5 t ha-1

2,13 m3

 TYRIMO REZULTATAI

 3.1. Sauso biohumuso poveikis žieminių kviečių produktyvumui.

  Biologinės žieminių kviečių analizės atliktos rudenį, pavasarį ir prieš derliaus nuėmimą. Po nepalankios žiemos peržiemojo nuo 70,8 iki 73,9 % žieminių kviečių augalų. Vidutiniais duomenimis, didžiausias (257,0 vnt. m-2) produktyvių stiebų skaičius nustatytas tręšiant 0,5 t ha-1 biohumuso. Vidutiniais duomenimis, didžiausi kviečių grūdų derliai gauti kai kviečiai tręšti  0,5 t ha-1 biohumuso. Lyginant su kontroliniu lauku (biohumusu netręšta) derlius dvigubai didesnis, o lyginant su lauku tręštu mineralinėmis N30P60K90 trąšomis - 10% didesnis.

 3.3. Biohumuso poveikis grūdų kokybei.

 Sauso biohumuso tyrimo duomenimis, grūdų drėgnis buvo nuo 12,7 iki 13,5 % .

Kviečių grūduose baltymų kiekis kito nuo 12,6 iki 13,5 %. Atitiko II superkamų kviečių grūdų klasę.

Krakmolo kiekis grūduose svyravo 67,1-67,9 %. Jei baltymų grūdai sukaupia daugiau, tai krakmolo sukaupia mažiau.

Sedimentacijos rodiklis įvairavo 38,3-43,9 ml cm-3 ribose. Pagal sedimentacijos rodiklį miltų kepimo savybės yra geros.

Priklausomai nuo meteorologinių ir mitybos sąlygų glitimas kito nuo 21,3 iki 23,7 %. Pagal maistinių grūdų kokybinius reikalavimus tik tręšiant 0,5 t ha-1  kviečių grūdai atitiko II klasei.

Kritimo skaičius yra vienas iš kokybės rodiklių, kuriam neigiamos įtakos turi lietingi orai. Derlius buvo nuimtas lietingu laikotarpiu, tik tręšiant 0,5 t ha-1  ir 1,0 t ha-1 kritimo skaičius atitiko reikalavimus. Iš grūdų, kurių kritimo skaičius mažesnis nei 200 sekundžių geros duonos iškepti neįmanoma.

                            Biohumuso poveikis žieminių kviečių grūdų kokybei

Vėžaičiai, 2011 m. 

Variantas

Drėgmė

Baltymai

Krakmolas

Sedimentacija

Glitimas

Kritimo skaičius

%

%

%

ml cm-3

%

s

Sauso biohumuso tyrimas

1 var. (kontrolė)

13,5

12,9

67,2

40,6

22,6

193

13,4

13,1

67,7

39,2

23,2

 

3 var. 0,5 t ha-1

12,7

13,5

67,2

43,7

23,7

215

12,7

13,3

67,9

42,1

23,4

 

4 var. 1,0 t ha-1

12,9

12,9

67,7

39,5

22,3

263

12,9

13,1

67,5

40,5

22,5

 

6 var. N30 P60 K90 0,51 t ha-1

13,1

13,5

67,1

43,9

23,3

189

13,2

13,2

67,3

41,4

22,7

 

1 tonos biohumuso kaina– 995 Lt; 1 tonos mineralinių trąšų kaina – 1500 Lt ( be PVM).

 Preliminarios Išvados.

 Vakarų Lietuvos klimato sąlygomis moreninio priemolio Nepasotintojo Balkšvažemio cheminių savybių ir žieminių kviečių produktyvumo pokyčiai priklausė nuo biohumuso panaudojimo būdo:

1. Sauso biohumuso skirtingos normos kviečių biometriniams rodikliams (sudygusių augalų skaičiui, augalo aukščiui, šaknų skaičiui, stiebo ir varpos ilgiui) įtakos neturėjo. Produktyvių stiebų skaičių labiausiai didino 0,5 t ha-1 biohumuso norma. Grūdų skaičiui varpoje palankiausia tręšimo norma buvo 1,5 t ha-1 biohumuso. Didžiausia 1000-čio grūdų masė nustatyta, kai tręšta 1,0 t ha-1 biohumuso, o didžiausi kviečių grūdų derliai gauti kai kviečiai tręšti  0,5 t ha-1 biohumuso. Lyginant su kontroliniu lauku (biohumusu netręšta) derlius dvigubai didesnis, o lyginant su lauku tręštu 0,51 t ha-1mineralinėmis N30P60K90 trąšomis - 10% didesnis.

2. Žieminių kviečių grūduose baltymų, sedimentacijos ir glitimo kiekiui teigiamą reikšmę turėjo tręšimas sausu biohumusu. Pagal maistinių grūdų kokybinius reikalavimus atitiko II arba III superkamų kviečių grūdų klasei.

3. Sauso biohumuso norma (1,5 t ha-1) įterpta lokaliai, dirvožemyje nežymiai padidino  judriojo K2O, bendrojo N, bendrosios C bei mainų Ca ir mainų Mg kiekius.  Kitiems tirtiems agrochemimiams rodikliams – judriajam P2O5 bei judriesiems Fe, Cu ir Zn – įtakos nenustatyta