Mokslinių tyrimų ataskaitos

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro

Vėžaičių filialas

SAUSO IR SKYSTO VERMIKOMPOSTO PANAUDOJIMO DARŽO AUGALŲ PRODUKTYVUMO DIDINIMUI TYRIMAI

2012 metais vykdytų tiksliųjų lauko bandymų ir laboratorinių tyrimų

 Sutrumpinta

Ataskaita

Darbo vadovas:             dr. Regina Skuodienė

                                        LAMMC Vėžaičių filialo

                                        Rūgščių dirvožemių ir augalininkystės tyrimų skyriaus

                                        vyr. mokslo darbuotoja 

                                        Vėžaičiai, Gargždų 29, Klaipėdos raj., tel.: 846458233,

                                        el. paštas: rskuod@vezaiciai.lzi.lt

Tyrimų vykdytojai:      dr. Regina Skuodienė

                                        dr. Regina Repšienė

                                        LAMMC Vėžaičių filialo

                                        Rūgščių dirvožemių ir augalininkystės tyrimų skyriaus

                                        mokslo darbuotoja

                                        Vėžaičiai, Gargždų 29, Klaipėdos r., tel.: 846458233,

                                        el. paštas: regina@vezaiciai.lzi.lt

                                        dr. Danutė Karčauskienė

                                        LAMMC Vėžaičių filialo direktorė

                                        Rūgščių dirvožemių ir augalininkystės tyrimų skyriaus

                                        vyr. mokslo darbuotoja

                                        Vėžaičiai, Gargždų 29, Klaipėdos raj., tel.: 846458233,

                                        el. paštas: danuteo@vezaiciai.lzi.lt

                                    

Ataskaitos ruošėjai:     dr. Regina Skuodienė

                                       dr. Regina Repšienė

                                      dr. Danutė Karčauskienė

ĮVADAS

Vermikompostas – organinė trąša, gauta Kalifornijos (lot. Eisenia fetida) sliekams perdirbus įvairias organines medžiagas (mėšlą, augalines atliekas). Šį trąša gali būti vadinama vermikompostu arba biohumusu. Tai labai vertinga organinė trąša, turinti makro ir mikroelementų, fermentų, dirvos antibiotikų, vitaminų, augimo ir vystymosi hormonų ir huminių medžiagų.

Lietuvos ir užsienio mokslininkų teigimu vermikompostas (biohumusas) dažniausiai naudojamas šiltnamio daržininkystėje, dekoratyviųjų augalų tręšimui, o jo tinkamumas lauko augalų sėjomainos produktyvumui ir dirvožemio savybėms  mažai ištirtas.

Tyrimų tikslas – tiksliaisiais lauko ir laboratoriniais metodais ištirti ir įvertinti ekologinės organinės trąšos – vermikomposto (biohumuso) įtaką daržovių produktyvumui, derliaus kokybei bei nustatyti poveikį dirvožemio agrocheminėms savybėms.

Tyrimų uždaviniai:

1. Nustatyti daržovių derlių, kurių auginimui buvo panaudotos skirtingos vermikomposto (biohumuso) normos

2. Nustatyti vermikomposto (biohumuso) įtaką daržovių kokybiniams rodikliams (vitaminas C, NO3, baltymai, cukrus, karotinas).

3. Nustatyti vermikomposto (biohumuso) poveikį daržovių fitometriniamas rodikliams.

4. Nustatyti vermikomposto (biohumuso) poveikį dirvožemio agrocheminėms savybėms (pHKCl, Nbendr., Corg., P2O5 ir K2O).

2. TYRIMO METODIKA

 

2.1. Tyrimo vieta ir objektas

 Tyrimo vieta: tyrimas atliktas 2012 metais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Vėžaičių filialo sėjomaininiame lauke (Vakarų Lietuva, Pajūrio žemumos rytinis pakraštys 55°43'N, 21°27'E).

Tyrimo objektas: vermikompostas (biohumusas) (sausas ir skystas), kurio cheminė sudėtis pateikta 1 lentelėje:

1 lentelė. Sauso vermikomposto (biohumuso) cheminė sudėtis, 2012 m.

Rodikliai

pHKCl 

Nbendrasis

P

K

 

mg kg-1

7,8

19156

4084

14836

 2.2. Tyrimo sąlygos

Tyrimo sąlygos: Vakarų Lietuvos teritorija, pajūrio žemuma priklauso Pajūrio žemumos kadastriniam rajonui ir Vakarų Žemaitijos plynaukštės nepasotintųjų balkšvažemių priesmėlių ir priemolių dirvožeminiam rajonui. Čia vyrauja (59,4%) iš prigimties rūgštūs glėjiški nepasotintieji balkšvažemiai ir išplautžemiai.

Daržo augalai bus auginami vidutiniškai sukultūrintame mažo rūgštumo (pHKCl 5,2)  dirvožemyje – Nepasotintajame balkšvažemyje. Dirvožemio ariamasis sluoksnis yra 20-28 cm storio, grumstiškai dulkiškas, lengvas ir vidutinis priemolis (molio frakcija < 0,002 mm sudaro 14-15%). Patvarūs agregatai sudaro tik 48- 51 % nuo bendro agregatų kiekio. Toks dirvožemis neužtikrina gerų aeracinių ir drėgmės sąlygų augalams. Ekstremaliomis gamtinėmis sąlygomis (liūtys ar sausros) dirvožemiai tampa klampūs ar pernelyg sutankėję, susidaro pluta dirvožemio paviršiuje, kas apsunkina dirvožemio aeravimą bei augalų šaknų aprūpinimą deguonimi.

Bandymo dirvožemis mažo rūgštumo (pHKCl 5,3), fosforingas (P2O5 – 195 ± 5,90 mg kg-1), kalingas (K2O – 171 ± 7,17 mg kg-1), bendrojo azoto (Nbendr.– 0,12 ± 0,01 %), Corg, 1,14 ± 0,02 % (2 lentelė). Šių cheminių savybių atžvilgiu bandymo dirvožemis pakankamai homogeniškas, nes variacijos koeficientas svyruoja neplačiame intervale nuo 1,96 iki 16,11.

 2.3. Tyrimo schema

  1. Kontrolinis variantas – netręšta, nepurkšta (biohumusu)  vermikompostu
  2. Tręšta 1,0 t (1.2 m3) ha-1 vermikomposto (biohumuso), purkšta skystu tirpalu;
  3. Tręšta 2,0 t (2.5 m3) ha-1 vermikomposto (biohumuso), purkšta skystu tirpalu;
  4. Tręšta 3,0 t (4.0 m3) ha-1 vermikomposto (biohumuso), purkšta skystu tirpalu;
  5. Tręšta mineralinėmis trąšomis, purkšta vermikomposto (biohumuso) skystu tirpalu.

Tyrimas atliktas tiksliųjų lauko bandymų (3,0 m ´ 2,0 m) metodu, keturiais pakartojimais. Prieš daržovių sėją dirva sekliai suarta, germinuota. Išmatuoti bandymo laukeliai. Daržovės augintos lygiame paviršiuje. Dirvožemio agrocheminei charakteristikai įvertinti imti dirvožemio ėminiai iš 3 pakartojimų lauko ploto ne mažiau iš dešimt vietų ariamojo sluoksnio (0-20 cm). Sudarius dirvožemio jungtinius kiekvieno pakartojimo ėminius, juose nustatyta: pHKCl, Nbendr., Corg., P2O5 ir K2O.

Visas bandymų plotas mineralinėmis trąšomis netręštas.

Pagal tyrimo schemą vermikompostas (biohumusas) (59 % drėgnumo)  ir mineralinės trąšos išbarstytos pakrikai ir įterptos sekliai (0-8 cm gyliu).

Sėti:

 Valgomieji svogūnai Allium cepa L. ‘Štutgarten Riesen‘. Sėjinukų norma 1000 kg ha-1. Eilėje sėjinukas nuo sėjinuko sodintas 5 cm atstumais, 2-3 cm gyliu. 5 varianto mineralinių trąšų norma N60P60K120;

Valgomosios morkos Daucus carota Röhl. Vėlyva veislė ‘Lange Rote Stumpfe Ohne Herz 2‘. Sėklos norma 2 kg ha-1.  Sėklos įterptos iki 2 cm gylio. 5 varianto mineralinių trąšų norma N60P110K180;

Raudonieji burokėliai Beta vulgaris L. Vidutinio ankstyvumo veislė ‘Bordo AS‘. Sėklos norma 8 kg ha-1.  Sėklos įterptos iki 3-4 cm gyliu. 5 varianto mineralinių trąšų norma N90P90K160.

Nuėmus daržovių derlių, buvo imti dirvožemio ėminiai agrocheminiams pokyčiams įvertinti. Dirvožemio ėminiai buvo paimti iš ariamojo sluoksnio (0-20 cm) kiekvieno pakartojimo variantų. Juose nustatyta: pHKCl, Nbendr., Corg., P2O5 ir K2O.

Vegetacijos metu daržovės papildomai buvo tręšiamos skystu (biohumuso) vermikomposto tirpalu. Vermikomposto (biohumuso) tirpalas buvo išpurškiamas ant laukelio augalų skirtinguose vystymosi tarpsniuose (2 kartus burokėliams ir morkoms bei 3 kartus svogūnams).

Atliktų darbų ir stebėjimų datos pateiktos 4 lentelėje.

4 lentelė. Atlikti darbai ir stebėjimai

Vėžaičiai, 2012 m. 

Eil.Nr.

Darbai ir stebėjimai

Data

1

 

Dirvožemio mėginių paėmimas bandymo ploto charakteristikai įvertinti 

2012 04 26 

2

Pasėtos daržovės 

2012 04 26 

3

Sudygo morkos ir burokėliai

05 11

4

Purškimas skystu vermikompostu

05 15; 05 31; 06 15.

5

Daržovių ravėjimas

05 23; 06 15; 06 28; 08 14.

6

Daržovių retinimas

06 28

7

Tarpueilių purenimas su kultivatoriumi

05 30; 07 05; 07 31; 09 18.

8

Nuimtas svogūnų derlius 

08 14

9

Nurautos morkos

10 01

10

Nurauti burokėliai

10 03

3. TYRIMO REZULTATAI

 

  Morkos, burokėliai ir svogūnai Lietuvoje yra vienos iš pagrindinių daržovių (Gaučienė, Viškelis, 2001). Valgomoji morka (Daucus sativus Röhl.), raudonasis burokėlis (Beta vulgaris L.), valgomasis svogūnas (Allium cepa L.) yra dvimečiai kryžmadulkiai augalai. Pirmaisiais metais valgomosios morkos ir raudonieji burokėliai užaugina sultingus šakniavaisius, svogūnai – ropeles (Karklelienė ir kt., 2009). Morkų ir svogūnų derliui ypatingos reikšmės turi dirvos fizinė sudėtis, todėl jų derlius skirtingomis dirvos ir klimato sąlygomis labai kinta (Karklelienė, 2006; Pekarskas, 2008).

 3.1. valgomieji svogūnai  Allium cepa L.

3.1.1. Valgomųjų svogūnų ropelių derlius

Literatūroje nurodoma, kad dygimo ir augimo pradžioje svogūnai mėgsta drėgmę, vėliau jos reikia mažiau, o mažiausiai brendimo metu. Praėjus 5-6 dienoms po sėjinukų pasodinimo svogūnai sudygsta (Svetika, Palaima, 1995). Svogūnai pasodinti balandžio 26 d. sudygo praėjus 11 dienų.

Vegetacijos metu svogūnus papildomai 2 kartus purškiant skystu vermikompostu (biohumusu), ropelių derlius nustatytas didesnis lyginant su netręštais ir nepurkštais svogūnais (6 lentelė).  

6 lentelė. Vegetacijos metu papildomai 2 kartus purkštų skystu vermikompostu

 svogūnų ropelių derlius, t ha-1

Vėžaičiai, 2012 m.

Variantas

Derlius

Derliaus priedas

t ha-1 

%

Be vermikomposto, nepurkšta

9,78

-

-

1,0 t ha-1 sauso ir 2 kartus purkšta skystu

9,89

0,11

101

2,0 t ha-1 sauso ir 2 kartus purkšta skystu

11,11

1,33

113

3,0 t ha-1 sauso ir 2 kartus purkšta skystu

11,33

1,55

116

Mineralinis tręšimas, ir 2 kartus purkšta skystu biohumusu

12,89

3,11

131

R05

3,473

 

 

Vegetacijos metu svogūnų papildomas purškimas 3 kartus skystu vermikompostu teigiamos įtakos ropelių derliui neturėjo. Kontrolinio varianto svogūnų ropelių derlius buvo 8,67 t ha-1. Tręštų skirtingomis vermikomposto normomis svogūnų ropelių derlius svyravo nuo 8,78 iki 9,78 t ha-1, o tręštų mineralinėmis trąšomis – 11,67 t ha-1.

 3.1.3. Valgomųjų svogūnų ropelių biocheminiai rodikliai

Iš esmės mažesnį nitratų kiekį (31,3–32,1 mg kg-1) sukaupė svogūnų ropelės tręštos 1 ir 2 t ha-1 vermikomposto norma lyginant su kontroliniu  variantu. Taip pat pastebėta tendencija, kad tręšiant 3 t ha-1 vermikomposto norma, nitratų kiekis buvo nustatytas mažesnis negu  kontroliniame variante.

 9 lentelė. Tręšimo vermikompostu įtaka svogūnų ropelių biocheminiams rodikliams

Vėžaičiai, 2012 m. 

Variantai

Vitaminas C,

mg 100g

Nitratai,

mg kg-1

Baltymai, %

Cukrus, %

Be vermikomposto

5,22

35,4

1,37

9,53

1,0 t ha-1 vermikomposto

4,79

32,1*

1,51

9,14

2,0 t ha-1 vermikomposto

5,06

31,3*

1,36

9,28

3,0 t ha-1 vermikomposto

4,82

32,6

1,32

9,23

Mineralinis tręšimas

5,13

35,4

1,31

9,17

R05

1,484

3,237

0,235

0,628

 3.2. Raudonieji burokėliai Beta vulgaris L.

 3.2.1. Valgomųjų burokėlių šakniavaisių derlius

Burokėliai reiklūs šilumai. Jų augimui optimali temperatūra yra 15-23 oC. Sėklos pradeda dygti esant 5-6 oC. Burokėliai sudygsta beveik per 15-20 dienų. Geriausia dygsta, kai žemė įšilusi iki 11 oC (Svetika, Palaima, 1995). Burokėliai pasėti balandžio 26 d. sudygo praėjus 15 d. t.y. optimaliais terminais.

Vegetacijos metu burokėlius purškiant skystu vermikompostu (biohumusu) šakniavaisių derlius nustatytas 2,94 – 6,84 t ha-1 didesnis lyginant su nepurkštais burokėliais. Tręštų 1, 2 ir 3 t ha-1 vermikomposto (biohumuso) normomis atitinkamai: 6,86, 5,61 ir 4,53 t ha-1. Mineralinėmis trąšomis tręštų burokėlių derlius papildomai purškiant skystu vermikompostu (biohumusu) nustatytas 17,11 t ha-1 didesnis lyginant su papildomai nepurkštais ir netręštais burokėliais.

 11 lentelė. Vegetacijos metu papildomai 2 kartus purkštų skystu (biohumusu) vermikompostu

 burokėlių šakniavaisių derlius, t ha-1

Vėžaičiai, 2012 m.

Variantas

Derlius

Derliaus priedas

t ha-1 

%

Be vermikomposto, nepurkšta

16,06

-

-

1,0 t ha-1 sauso ir 2 kartus purkšta skystu

22,92

6,86

143

2,0 t ha-1 sauso ir 2 kartus purkšta skystu

21,67

5,61

135

3,0 t ha-1 sauso ir 2 kartus purkšta skystu

20,59

4,53

128

Mineralinis tręšimas, nepurkšta

28,39**

12,33

177

Mineralinis tręšimas, ir 2 kartus purkšta skystu biohumusu

33,17**

17,11

206

R05

8,172

 

 

 3.3. Valgomosios morkos Daucus sativus Röhl.

 3.3.1. Valgomųjų morkų šakniavaisių derlius

Morkos nereiklios šilumai, pradeda dygti esant 3-4 oC temperatūrai, tačiau greičiau dygsta dirvai įšilus iki 11 oC. Sėklos sudygsta praėjus 16-25 dienoms pasėjus. Šakniavaisių augimui optimali temperatūra yra 18-20 oC (Svetika, Palaima, 1995). Morkos pasėtos balandžio 26 d. sudygo praėjus 15 d. t.y. optimaliais terminais.

 Literatūroje nurodoma, kad vienai tonai morkų šakniavaisių su atitinkamu kiekiu lapų išauginti sunaudojama 3,2 kg azoto, 1,2 kg fosforo (P2O5), 5,0 kg kalio (K2O), 1,9 kg kalcio (CaO) ir 0,9 kg magnio (MgO) (Bundinienė, Zalatorius, 2008).

Vegetacijos metu morkas purškiant skystu vermikompostu (biohumusu) šakniavaisių derlius nustatytas nuo 1,92 iki 7,36 t ha-1 didesnis lyginant su papildomai nepurkštomis morkomis, išskyrus kontrolinį variantą (15 lentelė). Tręštų 1, 2 ir 3 t ha-1 vermikomposto normomis morkų šakniavaisių derlius buvo didesnis atitinkamai: 1,92, 2,29 ir 3,48 t ha-1. Mineralinėmis trąšomis tręštų morkų derlius papildomai purškiant skystu vermikompostu nustatytas 7,36 t ha-1 didesnis lyginant su papildomai nepurkštomis morkomis.

15 lentelė. Vegetacijos metu papildomai 2 kartus purkštų skystu (biohumusu) vermikompostu

morkų šakniavaisių derlius t ha-1

Vėžaičiai, 2012 m.

Variantas

Derlius

Derliaus priedas

t ha-1 

%

Be vermikomposto, nepurkšta

40,17

-

-

1,0 t ha-1 sauso ir 2 kartus purkšta skystu

44,00

3,83

109

2,0 t ha-1 sauso ir 2 kartus purkšta skystu

42,73

2,55

106

3,0 t ha-1 sauso ir 2 kartus purkšta skystu

44,59

4,42

111

Mineralinis tręšimas, nepurkšta

47,14

6,97

117

Mineralinis tręšimas, ir 2 kartus purkšta skystu biohumusu

54,50*

14,33

136

R05

11,825

 

 

3.4. Vermikomposto poveikis dirvožemio savybėms

Dirvožemio agrocheminių analizių duomenys pateikti tik po raudonųjų burokėlių derliaus nuėmimo (18 lentelė).

18 lentelė. Vermikomposto poveikis dirvožemio agrocheminiams rodikliams

Vėžaičiai, 2012 m. 

Variantai

pHKCl

Bendrasis N,

%

Organinė C,

%

Judrusis K2O,

mg kg-1

Judrusis P2O5,

mg kg-1

Be vermikomposto

5,0

0,12

1,10

170

208

1,0 t ha-1 vermikomp.

5,1

0,12

1,12

167

195

2,0 t ha-1 vermikomp.

5,1

0,12

1,17

176

202

3,0 t ha-1 vermikomp.

5,0

0,12

1,17

177

200

Mineralinis tręšimas

4,8

0,13

1,14

191*

211

R05

0,247

0,021

0,075

16,533

25,256

Atlikus dirvožemio analizes rudenį, tai yra po raudonųjų burokėlių derliaus nuėmimo, nustatyta, kad jų tręšimui naudojant mineralines trąšas dirvožemis turėjo tendenciją parūgštėti pHKCl 4,8. O patręšus vermikompostu dirvožemio pHKCl 5,0 - 5,1 pokyčių nenustatyta. Ta pati tendencija pastebėta ir bendrojo azoto kiekiui, patręšus mineralinėmis trąšomis jo kiekis buvo 0,01 proc. vnt. didesnis. Tręšimui panaudojus 2,0 ir 3,0 t ha-1 vermikomposto (biohumuso), pastebėta organinės anglies dirvožemyje didėjimo tendencija, palyginus su mineraliniu tręšimu padidėjo 0,03 proc. vnt.

 Preliminarios Išvados

  LAMMC Vėžaičių filiale 2012 metais atlikti vermikomposto (biohumuso) poveikio tyrimai Nepasotintajame balkšvažemyje leidžia daryti tokias preliminarias išvadas:

1. Purškimas du kartus skystu vermikompostu (biohumusu) vegetacijos metu turėjo teigiamos įtakos daržovių derliui. Valgomųjų svogūnų purkštų vermikompostu (biohumusu), ropelių derliaus priedas buvo gautas 0,94-1,72 t ha-1, raudonųjų burokėlių – 4,39-6,84 t ha-1 ir valgomųjų morkų – 1,92-3,48 t ha-1.

2. Purškimas du kartus skystu vermikompostu vegetacijos metu labiausiai didino raudonųjų burokėlių tręštų įvairiomis vermikomposto (biohumuso) normomis šakniavaisio masę ir skersmenį. Svogūnų ropelės masei įtakos turėjo kai svogūnai buvo tręšiami 2 t ha-1, o valgomųjų morkų šakniavaisio ilgiui, skersmeniui ir masei įtakos turėjo kai morkos buvo tręšiamos 3 t ha-1 (biohumusu) vermikompostu.

3. Burokėlių tręšimui panaudojus vermikomposto (biohumuso) didesnes (2,0 ir 3,0 t ha-1) normas, nežymiai dirvožemyje padidėjo organinės anglies.